Porterio penkios jėgos ir išorinių grėsmių analizė

Michaelio Porterio penkių konkurencinių jėgų modelis, pristatytas 1979 m. Harvard Business Review, išlieka vienu pagrindinių įrankių konkurencinei aplinkai analizuoti.

2/4/20252 min read

Šiuolaikinėje verslo aplinkoje išorės veiksniai dažnai kelia didesnę riziką nei vidiniai. Nauji konkurentai, tiekėjų kaita ir technologiniai pokyčiai gali greitai pakeisti rinkos situaciją. Rizikos specialistams ir rizikos savininkams svarbu bendradarbiauti, kad galėtų iš anksto identifikuoti šias galimas grėsmes.

Michaelio Porterio penkių konkurencinių jėgų modelis, pristatytas 1979 m. Harvard Business Review, išlieka vienu pagrindinių įrankių konkurencinei aplinkai analizuoti. Jis apima penkias jėgas: naujų konkurentų grėsmę, pakaitinių produktų atsiradimą, tiekėjų ir pirkėjų derybinę galią bei esamą konkurenciją rinkoje. Šis modelis padeda ne tik nustatyti rizikas, bet ir priimti strateginius sprendimus, kurie stiprina konkurencinį pranašumą.

Nauji konkurentai. Jei rinkoje nėra didelių kliūčių patekti, konkurencija gali smarkiai išaugti. Rizikos specialistai ir savininkai turi įvertinti, kokie veiksniai palengvina naujų žaidėjų atsiradimą: technologiniai pokyčiai, teisiniai reguliavimai ar kapitalo prieinamumas. Laiku nustačius šias rizikas, galima imtis priemonių, kurios padės išlaikyti stiprias pozicijas rinkoje.

Pakaitiniai produktai ar paslaugos. Jei rinkoje atsiranda alternatyvių sprendimų, kurie geriau arba pigiau atitinka vartotojų poreikius, įmonės pelningumas gali sumažėti. Rizikos specialistai ir savininkai turi įvertinti, kokia yra ši grėsmė ir kokių veiksmų galima imtis, kad jos poveikis būtų kuo mažesnis.

Tiekėjų derybinė galia. Kai tiekėjų yra mažai, jie gali kelti kainas arba riboti tiekimo galimybes. Rizikos specialistai ir savininkai turi išanalizuoti tiekimo grandinės pažeidžiamumą ir įvertinti, kaip galima sumažinti priklausomybę nuo vieno ar kelių tiekėjų. Vienas iš sprendimų – diversifikuoti tiekimą ir užsitikrinti stabilesnes sąlygas pasirašant ilgalaikes sutartis.

Pirkėjų derybinė galia. Jei klientai turi didelį pasirinkimą, jie gali daryti spaudimą kainoms ir derybų sąlygoms. Rizikos specialistai kartu su savininkais turi išsiaiškinti, kiek lojalūs yra esami klientai ir kaip lengvai jie gali pereiti pas konkurentus. Tai padės ne tik prognozuoti galimą pajamų mažėjimą, bet ir parengti strategijas, kurios skatins klientų lojalumą.

Esama konkurencija rinkoje. Kuo daugiau stiprių konkurentų, tuo sunkiau įmonei išlaikyti savo pozicijas. Rizikos specialistai turi nuolat stebėti konkurentų veiksmus, analizuoti jų strategijas ir ieškoti būdų, kaip atskleisti įmonės stiprybes bei išvengti staigių rinkos pokyčių.

Norint veiksmingai taikyti Porterio modelį, svarbu:

  1. aiškiai apibrėžti rinkos sektorių

  2. nustatyti pagrindinius rinkos dalyvius,

  3. įvertinti konkurencinių strategijų efektyvumą

  4. išanalizuoti rinkos struktūrą ir pelningumą lemiančius veiksnius

  5. įvertinti kiekvieną iš penkių konkurencinių jėgų

  6. nustatyti, kuriuos veiksnius įmonė gali kontroliuoti ir kaip juos panaudoti konkurenciniam pranašumui

Porterio modelis padeda ne tik nustatyti rizikas, bet ir numatyti rinkos pokyčius. Rizikos valdymas tampa prevenciniu įrankiu, leidžiančiu pasiruošti išorės iššūkiams ir užtikrinti tvarų augimą. Rizikos specialistai ir savininkai turi glaudžiai bendradarbiauti, kad laiku įvertintų galimas grėsmes ir parengtų tinkamus veiksmų planus. Rekomenduojame surengti rizikos vertinimo sesiją, taikant Porterio modelį. Tai padės geriau suprasti išorines grėsmes ir sustiprinti konkurencinę strategiją.

Šaltinis: Investopedia – Porter's Five Forces