Rizikų identifikavimas – kaip tinkamai pasiruošti šiam procesui ir jį atlikti?

Tvirti rizikos valdymo metodai padeda organizacijoms sėkmingai siekti savo tikslų. Rizikos identifikavimas yra esminė rizikų valdymo proceso dalis, nes kuo geriau identifikuosite galimas rizikas, tuo geriau galėsite į jas reaguoti.

Kas yra rizikos identifikavimas?

Rizikos identifikavimas – tai bet kokios rizikos, dėl kurių organizacija gali nepasiekti savo tikslų, dokumentavimo procesas. Tai pirmas žingsnis rizikos valdymo procese, kuris skirtas padėti įmonėms suprasti ir planuoti galimas rizikas. Rizikos pavyzdžiai yra vagystės, verslo nuosmukiai, nelaimingi atsitikimai, ieškiniai ar duomenų pažeidimai.

Kai nustatote riziką, ieškokite įvykių, kurie gali trukdyti organizacijai pasiekti savo tikslus.

Kodėl rizikos identifikavimas yra svarbus?

Rizikos identifikavimas leidžia organizacijoms pasiruošti galimiems žalingiems įvykiams ir sumažinti jų poveikį dar prieš jiems įvykstant. Tai apima ne tik galimos rizikos nustatymą, bet ir jos dokumentavimą bei pasidalijimą su suinteresuotosiomis šalimis. Šie dokumentai yra organizacijos rizikos valdymo veiksnumo įrodymas.

Siekiant tinkamai atlikti šį procesą, visų pirma siūloma į šį procesą įtraukti kuo daugiau organizacijos darbuotojų. Susirinkimo metu Jūs pateikiate diskusijos temą ir kiekvienas gali pasidalinti savo požiūriu. Galimo iššūkio aptarimas su kitais organizacijos darbuotojais ar vadovais gali padėti nustatyti riziką.

Interviu

Norėdami nustatyti riziką, galite apklausti ir suinteresuotąsias šalis, projekto dalyvius ar ekspertus. Priešingai nei minčių šturmas su organizacijos darbuotojais, Jūs pateikiate klausimus apie tam tikrą veiklą ir paprastai vedate interviu vienas prieš vieną.

Taip pat puiki praktika atlikti SSGG analizę, siekiant identifikuoti organizacijos veiklos stipriąsias ir silpnąsias puses, galimybes ir grėsmes. Suprasdami, kada organizacija gali būti pažeidžiama, galite atrasti galimą riziką ir atitinkamai ją planuoti. Pavyzdžiui, jei suprantate, kad pagrindinis jūsų organizacijos tiekėjas yra vietovėje, kurioje dažni uraganai, galite pabandyti nepateikti didelių užsakymų uraganų sezono metu arba susisiekti su atsarginiu tiekėju kitoje vietovėje.

Identifikavus rizikas, labai svarbu nustatyti pagrindinę jų priežastį. Pagrindinės priežasties analizė yra sisteminis metodas, siekiant rasti būdą, kaip ją išspręsti. Štai pagrindiniai žingsniai, skirti atlikti pagrindinės priežasties analizę:

- Nurodykite problemą.

- Rinkite duomenis.

- Nustatykite priežastinius veiksnius, t.y. tuos, kurie sukėlė problemą.

- Apibrėžkite, kurie veiksniai yra pagrindinės priežastys, o kurie tiesiog simptomai.

- Nustatykite veiksmus, kad išspręstumėte problemą.

- Raskite sprendimus, kurie gali sustabdyti problemos pasikartojimą.

- Vykdykite sprendimą.

Pagrindinės priežasties analizė yra įrankis, kuris gali skatinti nuolatinį organizacijos tobulėjimą.

Darbuotojų požiūris į organizaciją gali taip pat padėti nustatyti riziką, nes jis dažnai skiriasi nuo aukščiausio lygio vadovų. Pavyzdžiui, tam tikrus įrenginius naudojantys darbuotojai gali pastebėti, kad reikia papildomų mokymų, ko iš dalies nepastebės asmenys tiesiogiai nesusidūrę su tam tikrų įrenginių valdymu.

Visą identifikuotą informaciją būtina kaupti rizikų registre. Rizikos registras yra dokumentas, kuriame kaupiama informacija apie pagrindines rizikos priežastis, rizikos lygį, taikomas ar planuojamas taikyti rizikos valdymo priežastis.